Kokios yra nemigos priežastys? Dėl ko dažniausiai prabundam naktimis?

Nemiga nėra nežinoma būklė. Nuo 30 iki 50% žmonių bent kartą gyvenime patyrė nemigą, kurios anksčiau ar vėliau atsikratė. Tačiau, 10% ne taip pasisekė, jų nemigos būklė tampa lėtine. Ar mes tikrai žinome, ką tai reiškia? Kokios gali būti svarbios nemigos priežastys? Ir, pagaliau, kaip gydyti šias problemas?

Prieš atsakant į šiuos klausimus, pirmiausia susipažinkime su bendra informacija nemigos tematika.

Daugumos požiūriu, nemiga apibūdinama kaip nesugebėjimas užmigti ar miegoti nepertraukiamu miegu tam tikrą laiką. Atminkite, kad tokiu atveju ji pasireikšti gali ne ilgiau kaip 3 - 4 savaites. Įdomu yra tai, kad nemiga gali būti sutrikimas, kuris nepriklauso nuo bet kokios esminės būklės (tada ji vadinama pirminiu miego sutrikimu) ar ji taip pat gali būti kito negalavimo simptomas.

Miego poreikis svyruoja, priklausomai nuo žmogaus. Kiekvienas suvokia ką jiems reiškia nepakankamas ir nekokybiškas miegas. Tačiau, apskritai kalbant, šis miego sutrikimas yra skirstomas į šiuos tipus:

Trumpalaikis. Kai žmogus miego problemų turi mažiau nei savaitę;
Laikinas. Mieguistumas trunka 1 iki 3 savaičių;
Lėtinis. Jei ligos simptomai neišnyksta ilgiau nei 3 savaites.

Pasireiškimo rizika didėja kartu su amžiumi. Beje miego sutrikimai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.

Trumpalaikis ir laikinas miego sutrikimai:
Tokio pobūdžio nemigą sukelti gali permainos darbe, nepageidaujama miegamojo atmosfera, netinkama temperatūrą ir t.t. Taip pat emocinės nesėkmės, pavyzdžiui, darbo praradimas, mylimo žmogaus praradimas, skyrybos ir kt.

Lėtinis miego sutrikimas:
Tokio pobūdžio nemigą sukelti gali medicininiai arba fiziologiniai veiksniai, įskaitant: lėtinius skausmus, rūgšties refliukso ligas, lėtines obstrukcines plaučių ligas (LOPL), parkinsono ar alzheimerio ligas ir kt. Taip pat ir vaistai, ypač naudojami nuo alergijos, didelio kraujospūdžio, antidepresantai ir kt. Prie nemigos prisideda ir gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, nesaikingas alkoholio ar kofeino vartojimas.

Asociacija su depresija

Miego kokybė bei kiekis yra glaudžiai susijęs su depresija. Viena vertus depresija gali sukelti miego sutrikimus arba miego sutrikimai – depresiją. Pavyzdžiui, depresija gali reikšti dviejų gretutinių ligų pasireiškimą: miego apnėją ir narkolepsiją. Kadangi daugelis depresijos simptomų yra panašūs į šių ligų požymius, atsiranda tikimybė susiklaidinti.

Laimei, yra alternatyvų gydant lėtinės nemigos problemas. Kognityvinė elgesio terapija kartu su atitinkamais vaistais – dažniausiai parenkamas būdas. Dažniausiai siūlomi vaistai:

Benzodiazepino raminamieji;
Antidepresantai.

Keletas savipagalbos strategijų kovojant su nemiga. Tai apima:

Venkite alkoholio ir kofeino, nes šios medžiagos sutrikdo normalų miegą.
Nepraleiskite per daug laiko priešais televizorių, venkite miego dienos metu, pagerinkite miegamojo aplinką, išlaikykite palankią miegui temperatūra ir t.t. Nekovokite su nemiga versdami save miegoti. Vietoj to, praleiskite laiką klausydamiesi ramios muzikos, skaitydami lengvo turinio knygas ir pan.