Autizmo grupės. N“Nuošaliųjų grupė“.

Autistai gali būti grupuojami pagal intelektą, autistiškų požymių išryškėjimo laiką, smegenų veiklos ar socialinės sąveikos sutrikimus autistus skirsto į tris grupes: „nuošaliųjų“, „pasiviųjų“, „aktyvių, bet keistų“.
„Nuošaliųjų“ grupė, dar vadinama „atitolusiųjų“ grupe. Ši grupė labiausiai atitinka autizmo įvaizdį. Grupė apima vaikus ir suaugusiuosius, kurie labiausiai išsiskiria iš socialinės aplinkos. Būdami tarp artimųjų, jie gali staiga susijaudinti ir keistai pasielgti. Jie dažniausiai atmeta fizinį arba socialinį kontaktą, nors prieš tai mėgavosi fiziniu artumu. Jie gali prieiti prie kitų asmenų, kai nori maisto arba fizinio kontakto, pvz., atsisėsti kam nors ant kelių, žaisti arba būti kutenami. Gavę tai, ko pageidavo, jie staiga pasišalina ir net nežvilgteli atgal. Skirtingai negu normalios raidos asmenys, jie neseka iš paskos savo tėvų, nebėga , neieško paguodos, neprisiglaudžia, kai skauda ar yra nuliūdę. Prisirišimo požymių stoka tėvams yra vienas iš kebliausių ir keliančių rūpestį autizmo aspektų. Dauguma, priklausančiųjų šiai grupei, niekad nepradeda kalbėti. Kalbantiems būdinga: įvardžių keitimas, sakinių trumpinimas iki minimumo. Šie norėdami geriau pažinti kitą žmogų, bendrauti su juo, nesinaudoja kalba kaip komunikacijos priemone. Kartais jie kalba naudojasi tik kaip priemone gauti tai, ko nori, t.y tenkina tik savo interesus. Neverbalinės komunikacijos sutrikimai pasireiškia nenoru būti pakeltam ant rankų, mylimam. Tokie autistai neseka žvilgsniu, išraiška abejinga, stokoja tokių gestų, kaip linksėjimas galva pritariant, mojavimas rankomis, prisilietimas prie kito žmogaus laukiant paguodos ar džiaugiantis. Jie valandų valandas gali užsiimti ta pačia monotoniška veikla, nenori,kad kas į ją kištųsi, ir nekreipia jokio dėmesio į tai, kas vyksta aplink. „Nuošaliosios“ grupės asmenim būdinga staigi nuotaikų kaita, juokas ar verkimas be priežasties. Ankstyvajame amžiuje jie linkę vaikščioti ant pirštų galų, taip pat gali būti neįprastos reakcijos į sensorinius stimulus :žavėjimasis šviesa, garsu, skausmu. Kai kurie simptomai susiję su fiziologiniais sutrikimais: gausesnis skysčių gėrimas, miego ir valgymo nenormalumai, dideli kūno svorio svyravimai, neritmingas kvėpavimas ir pulsas. Būdingas neadekvatus elgesys:agresija, nenustygimas vietoje, parduotuvėje daiktų griebimas nuo lentynų, rūbų nusivilkimas viešoje vietoje. Jie nesupranta socialinio elgesio normų ir instrukcijų.

Genetinės autizmo priežastys

Gydytojai C. Gillberg, F. Happe, R. Simpson, G. Wirth, P. ...

Skaityti toliau

Organinės – neurologinės autizmo priežastys

Tai įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai. ...

Skaityti toliau

Organinės – neurologinės autizmo priežastys

Biologinės autizmo priežastys

Tai įvairūs biocheminiai nenormalumai. ...

Skaityti toliau

Psichologinės autizmo priežastys

Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. ...

Skaityti toliau

Apie autizmo sindromą

Autizmą turinčių žmonių išvaizda, mastymo būdas bei judesiai yra tokie, kad jie atrodo sustingę. ...

Skaityti toliau

Terapija autistams

Terapija virtualiame pasaulyje

Autizmas nėra išgydomas. ...

Skaityti toliau

Autizmas turi daug formų

Tai – rimtas žmogaus raidos sutrikimas. ...

Skaityti toliau

Pagrindiniai autizmo simptomai

Pagrindiniai autizmo simptomai apima:
• Bendravimo sunkumus: verbalinį (žodinį), neverbalinį (nežodinį arba „kūno kalbą“, tai gestai, akių kontaktas, šypsena ir kt. ...

Skaityti toliau

Kaip gali padėti kamieninės ląstelė autizmui

Autizmas - sutrikimas, keliantis daugiau klausimų, nei šiuo metu mokslas geba atsakyti. ...

Skaityti toliau

Kaip gali padėti kamieninės ląstelė autizmui

Autizmo požymiai

Požymiai pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse:
• Socialiniame bendravime (akių kontakto ir kūno kalbos stoka; bendraamžių draugystės stoka; spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka; socialinio – emocinio abipusiškumo stoka);
• Komunikacijoje (kalbos išmokimas užtrukęs arba neprasidėjęs; kalba stereotipinė, pasikartojanti, išskirtinė; neišsivystę pokalbio įgūdžiai; neišsivystę vaizdavimo įgūdžiai, sunkumai kūrybiniuose žaidimuose);
• Ribotame, stereotipiniame, pasikartojančiame elgesyje (susirūpinimu neįprastais užsiėmimais, manijomis; prisirišimu prie nefunkcinės rutinos ar ritualų; stereotipiniais, pasikartojančiais motorikos judesiais; susirūpinimu atskiromis daiktų dalimis);
• Kiti paplitę aspektai (nėra būtini diagnozei): sensorinio pajautimo nukrypimai; mąstymo trūkumai, emocinis paprastumas, padidėjęs streso ar nerimo lygis. ...

Skaityti toliau

Autizmo gydymas (IV)

• Gydymas – simptominis, vaikų, kuriems pasireiškia autizmas, gydymas yra labai sudėtingas, nes kiekvienas vaikas yra labai unikalus, kiekvienam būna skirtingo intensyvumo simptomai;
• Konkrečiai vaistų autizmui gydyti nėra, jie skiriami atskiriems simptomams slopinti;
• Kuo anksčiau pastebimi autizmo bruožai ir pradedama taikyti tikslinga intervencija, tuo gydymas tampa efektyvesnis;
• Skiriamos įvairios dietos, vitaminai, maisto papildai, taikoma deguonies terapija, psichodinaminiai ir elgesio korekcijos metodai ir kt. ...

Skaityti toliau