Autistų komunikacija

Regimąją informaciją autistai suvokia žymiai geriau, nei žodinę. Jiems sunku perteikti aplinkiniams savo norus ir poreikius, dažnai neturi supratimo, kaip tinkamai panaudoti kalbą bendravime.Tėvai dažnai suklysta manydami, jog vaikas nekalba, nes negirdi, todėl veda jį pas gydytoją patikrinti klausą.
Reikia paminėti, jog vaikų autistų komunikacijos sutrikimo laipsnis yra nevienodas. Lengvesniais sutrikimų atvejais vaikams įmanomas efektyvus kontaktas.Įprastoje aplinkoje su kai kuriais asmenimis jie bendrauja, tačiau tie patys vaikai svetimoje aplinkoje visiškai užsisklendžia. Bandymas įtraukti į bendravimą sukelia nerimą, įtampą, vaikai pradeda blaškytis, o kartais aplinkinius visiškai ignoruoja – rėkia ar ieško kitų savisaugos būdų.
Kai kurie vaikai gali kalbėti ar bent jau bandyti kalbėti, tačiau bėda tame, kad jie nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos. Jie nesuvokia, kad kalba gali naudotis kaip bendravimo priemonė norams ar pageidavimams išreikšti.
Vaikui augant išryškėja sutrikęs domėjimasis daiktais, savotiški žaidimai ( pvz.mėgsta žaisti su seilėm, pirštais, specifiniais buitiniais daiktais, tuo tar-pu vaikiškais žaislais visiškai nesidomi). Kartais vaikas turi specifinį “prisirišimo objektą”, pvz., skepetaitę, virvutę ar kt., su kuriuo niekur nesiskiria, ir kurio negalima pakeisti kitu. Pastebėta tai, kad vaikas domisi ne daikto visuma, o tik jo dalimi, pavyzdžiui, tik daikto paviršiumi, kurį mėgsta glostyti ištisas valandas arba garsu, sklindančiu monotoniškai barškinant į tą daiktą. Dažnai jie žaidžia neįprastai, vienpusiškai, funkcionaliai, nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, laužo žaislus, nesidomi bendrais žaidimais. Pastebėta, kad ypač ankstyvoje vaikystėje gali būti specifinis vaikų autistų prisirišimas
prie tam tikrų kietų daiktų.
Autistų vaikų veikloje, ir ypač žaidimuose, trūksta socialinių ir kūrybinių aspektų, būdingų kitiems to amžiaus ir protinių sugebėjimų vaikams. Atsilieka savitvarkos įgūdžių formavimasis.

Autisto kalbėjimo sutrikimai

Vaikui augant, išryškėja kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimai. Kūdikis nustoja guguoti, vaikas – kalbėti, neįmituoja garsų, gestų ar išraiškų. Jei autizmą lydi vidutinis – sunkus protinis atsilikimas, kalbos raida ryškiai vėluoja arba išvis nesivysto.Stebimas blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei fantazijos stoka. Šiems vaikams būna pažeista balso moduliacija ir kalbą lydinčių gestų, padedančių pabrėžti mintis, stoka. ...

Sloga, sinusitas

Nudegimai

Sąnarių ligos

Epilepsija

Autizmas

Autoimuninės ligos

Širdies ligos

Cukrinis diabetas

Gripas

Anemija

Vėžys

Vaikų ligos

Alzheimerio liga

Plaukų slinkimas

Spuogai

Nutukimas

Rūkymas

Depresija

Alergija

Nugaros skausmas

Nevaisingumas

Nusilpęs imunitetas

Kosulys, bronchinė astma

Gerklės skausmas

PMS, Menopauzė

Virškinimo problemos

Akių negalavimai

Prostatos ligos

Klausos problemos

Hemorojus

Nerimas, nervinė įtampa

Nemiga

Dantų skausmas

Ligų diagnostika

Įdomūs straipsniai

Autistų komunikacija