Autistų istorija (I)

“ Tėvai laikė jį kaprizingu ir vedžiojo pas psichiatrą. Mokykloje kasdien mušdavo. Nelaimingas vaikas užaugo ir tapo vienišu suaugusiuoju. Tik po kelių metų Andrew suvokė – jis kenčia nuo autizmo. “ Vaikystėje buvau kitoks, nepanašus į daugumą bendraamžių. Tėvams atrodžiau kaprizingas berniukas, kadangi nuolat ginčijausi su savo jau-nesniaja seserimi ir broliu. Nuo šešerių metų mane vedžiojo pas psichiatrą. Mokykloje nepritapau.Jaučiausi labai vienišas ir nenorėjau su niekuo draugauti ar tapti kokios nors vaikų grupės nariu. Nemokėjau nei bendrauti, nei bendradarbiauti – labai gėdijausi. Mokslui buvau gabus, tačiau bendraamžiai manęs nemėgo, dėl to kildavo daug triukšmo. Vidurinėje mokykloje neturėjau ramybės. Pasibjaurėjimo savimi sėklos vis dygo ir dygo. Ilgainiui mano izoliacijos ir susvetimėjimo pojūčiai klaikiai sustiprėjo. Skendėdamas neapykantoje praradau begales laiko.Dažnai galvodavau apie savižudybę. Buvo nepakeliama diena iš dienos patirti nemalonumus dėl to, kad buvau kitoks. Pavyzdžiui,kai tik mokytoja nusigręždavo į lentą, aš tuoj pat užmigdavau,o per priešpiečių pertrauką mane pažadindavo kieno nors spyris ar kumštis. Dėl nuolatinės baimės būti nuskriaustam silpnėjo mano noras mokytis. O kaip nekantriai laukdavau moksleivių atostogų!
Santykiai su šeima visada buvo įtempti, tačiau paauglystėje dėl nuolatinio polinkio ginčytis jie tapo visai nepakeliami. Mama apkaltino mane įžūlumu ir nedrausmingumu – jos akyse aš buvau nepakenčiamas. Žinojau, kad mano elgesį suvokti buvo sunku . Tik nesupratau, kodėl.
18 metų palikau namus ir susiradęs atsitiktinį darbą, persikrausčiau į nuosavą butą. Buvau įsitikinęs, kad gyvensiu vienas, be merginos, todėl nė nemėginau užmegzti su kuo nors ryšių. Tačiau būdamas 20 – ies, vis dėlto ryžausi atsivesti draugę ir su ja apsigyventi. Tik niekada nesupratau jos. Pagaliau neištvėrusi mergina mane paliko.
Atlikdamas civilinę tarnybą, sutikau Dianą. Praėjus šešiems mėnesiams po piršlybų mes susituokėme. Kartu buvome labai trumpai.Stokodami bendravimo, mes tiesiog tolome tragiškai vienas kito – aš net nenutuokiau, kas vyksta. Į vedybinį gyvenimą žiūrėjome visiškai skirtingai:mes net nesugebėdavome ramiai pasikalbėti apie problemas. Po trejų vedybinio gyvenimo metų mes išsiskyrėme. Nevykęs mėginimas būti kartu mane labai sukrėtė, patyriau baisų šoką.
Matydamas karčius savo elgesio vaisius, pradėjau lankyti vakarines psichologijos studijas. Svarbiausio momento, kada paslaptis atsiskleidė, sulaukiau prieš penkerius metus. Tuomet per televiziją žiūrėjau dokumentinį filmą apie Aspergerio sindromą ir įvairias autizmo formas.Aš, niekad negirdėjęs apie autizmą, pagaliau identifikavau save. Buvau 35 – erių ir pirmas dalykas, ką supratau, - jog suvokiu, kodėl esu toks, koks esu . “

Ar reikalinga priežiūra autistams?

Autizmas – ne liga, o visą gyvenimą besitęsiantis raidos sutrikimas. Tik labai nedaug ( 1- 2 %) vaikystės autizmo diagnozę turinčių asmenų gali gyventi visiškai savarankiškai. 5 – 15% autizmo atvejų socialinė adaptacija paauglystėje ar ankstyvoje vaikystėje būna gera arba patenkinama, o netgi 60-75 % bloga ar labai bloga. Vaikams autistams kyla didelių adaptacijos sunkumų mokykloje, medicinos stacionaruose ir apskritai jį supančioje mikroaplinkoje.Todėl labai svarbu, kad medikai,pedagogai bei kiti specialistai būtų kompetetingi, kurtų supratingą atmosferą , vaiko tėvams paaiškintų intervencijų svarbą. ...

Sloga, sinusitas

Nudegimai

Sąnarių ligos

Epilepsija

Autizmas

Autoimuninės ligos

Širdies ligos

Cukrinis diabetas

Gripas

Anemija

Vėžys

Vaikų ligos

Alzheimerio liga

Plaukų slinkimas

Spuogai

Nutukimas

Rūkymas

Depresija

Alergija

Nugaros skausmas

Nevaisingumas

Nusilpęs imunitetas

Kosulys, bronchinė astma

Gerklės skausmas

PMS, Menopauzė

Virškinimo problemos

Akių negalavimai

Prostatos ligos

Klausos problemos

Hemorojus

Nerimas, nervinė įtampa

Nemiga

Dantų skausmas

Ligų diagnostika

Įdomūs straipsniai

Autistų istorija (I)