Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
IMUNITETAS IR NAVIKAS
Tarp visų imuninės sistemos komponentų, dalyvaujančių organizmo gynyboje nuo navikų, ypač didelę reikšmę turi ląstelinis imunitetas. Pagrindinės imuninį atsaką realizuojančios ląstelės – limfocitai – yra nevienodi. Pakitusias ląsteles aktyviai naikina citotoksinai T limfocitai, kurie kilerinę (naikinimo) funkciją atlieka tiesiogiai, o T helperiai padeda ją sėkmingai realizuoti gamindami citokinus (pvz.: interferoną gama – IFN-γ, kuris stimuliuoja makrofagus ir didina NK ląstelių, dalyvaujančių ankstyvoje organizmo apsaugoje nuo virusų ir navikinių ląstelių, aktyvumą).
Citotoksiniai limfocitai savo sudėtyje turi baltymą, vadinamą perforinu. Perforinas kontaktuodamas su navikine ląstele padaro joje „perforinines“ skylutes, per kurias iš ląstelės pasišalina skysčiai ir druskos, t.y. pakinta ląstelės osmotinis slėgis ir ji žūsta.
Taigi, imuninės sistemos funkcijos yra griežtai nustatytos: vienos ląstelės (dendritinės, makrofagai) atpažįsta navikinius antigenus ir perduoda signalą „ląstelėms–atlikėjoms“ (T limfocitams), tarp kurių yra ląstelės–pagalbininkės (Th1 ir Th2) ir kelios ląstelių–kilerių rūšys (citotoksiniai limfocitai, NK ląstelės ). Ši sistema dirba labai tiksliai. Tačiau dėl įvairių priežasčių jos darbas gali sutrikti.
Imuninį atsaką apibūdina ir naviką infiltruojančių, ir aplink jį esančių imunokompetentinių ląstelių (limfocitų, makrofagų) kiekis. Pastebėta, kad, kai šių ląstelių skaičius yra didesnis, navikas vystosi lėčiau. Tačiau, jei imuninės sistemos ląstelių yra nedaug, navikai auga ir metastazuoja greičiau. Be to, nustatyta, kad radiologinis bei chemoterapinis gydymas yra efektyvesnis, jei naviko audinyje randama T limfocitų.
Kai normalios ląstelės virsta piktybinėmis, jų paviršiuje keičiasi tam tikri antigenai, į kuriuos reaguoja imuninė sistema. Navikinių ląstelių antigenai randami ne tik ląstelės membranoje, bet ir viduje. Jie gali lemti piktybinių ląstelių judėjimą bei ligos išplitimą. Tačiau tuo pačiu metu piktybinės ląstelės gali netekti kitų molekulių, būtinų tam, kad šios ląstelės būtų atpažintos kaip svetimos ir įvyktų visavertė apsauginės organizmo sistemos reakcija.
Ligai progresuojant naviko antigeninė „sudėtis“ kinta. Dėl jau minėtų priežasčių imuninis atsakas yra nepakankamas ir navikas nepašalinamas būdamas ankstyvos vystymosi stadijos. Šis atsakas gali būti sutrikęs tiek vykstant antigeno pateikimui, tiek ir realizuojant efektorinę (atsakomąją) funkciją. Reikia pažymėti, kad kiekvienam pacientui individualiai gali sutrikti skirtingi priešnavikinio gynimosi mechanizmai.
Kas trikdo imuninės sistemos funkcijas?
Kas gi tai yra – imunitetas?
Lotyniškai „immunitas“ – išsilaisvinimas, t. ... |
Uždegiminiai procesai: kas juos sukelia ir kaip juos sumažinti?
Ūmūs uždegiminiai procesai yra labai svarbūs gijimo procese, ypač traumos ar su(si)žeidimo atvejais. ... |
Miastenija (I)
Miastenija – susirgimas, kuriam būdingas raumenų silpnumas ir jų patologiškas nuovargis. ... |
Miastenija
Sunkioji miastenija (lot. ... |
Seksualinis gyvenimas, nėštumas ir gimdymo kontrolė sergant SRV?
Daugelis SRV sergančių moterų gali išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. ... |
Ar gali padėti netradiciniai gydymo metodai sergant SRV?
Nėra jokių stebuklingų SRV gydymo metodų. ... |
Kokie medikamentinės terapijos pašaliniai poveikiai gydant SRV?
SRV gydymui naudojami medikamentai yra labai efektyvūs, tačiau jie sukelia ir nemažai pašalinių reiškinių (detalūs pašaliniai poveikiai aprašyti medikamentinio gydymo skirsnyje). ... |
Koks SRV ligos gydymas?
Dauguma SRV simptomų yra sukelti uždegiminio proceso, todėl gydymo tikslas šį uždegimą |
Ar SRV išgydoma liga?
SRV šiuo metu neišgydoma, bet didžioji dauguma SRV sergančių vaikų yra sėkmingai gydomi. ... |
Keli laboratoriniai tyrimai, kurie turi būti atlikti sergant SRV
1) Rutininiai tyrimai: |
Kaip SRV diagnozuojama?
SRV diagnozuojama remiantis skundais (pvz. ... |
Ar visi vaikai SRV serga vienodai?
SRV simptomai pasireiškia kiekvienam vaikui labai individualiai. ... |
Kokie SRV pagrindiniai simptomai?
Liga paprastai prasideda palaipsniui ir vis nauji simptomai atsiranda savaičių, mėnesių ar net metų |
Ar SRV paveldima? Kokios prevencinės priemonės?
SRV nėra paveldima liga, kadangi tiesiogiai iš tėvų vaikams neperduodama. ... |
Koks SRV paplitimas?
SRV yra reta liga. ... |
SISTEMINĖ RAUDONOJI VILKLIGĖ (SRV)
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri gali pažeisti įvairius vidaus |
Reumatoidinis artritas
Reumatoidinis artritas - ilgai trunkanti, lėtinė uždegiminė autoimuninės kilmės liga. ... |
Riaumatinis artritas ir vilkligė
Reumatiodinis artritas. ... |
Sisteminė raudonoji vilkligė
Tai sisteminė jungiamojo audinio liga, kuri pažeidžia įvairias organų sistemas ir organus. ... |
Sisteminė raudonoji vilkligės priežastys
Sisteminė raudonoji vilkligė yra sunki autoimuninė liga, labai pabloginanti pacientų gyvenimo kokybę. ... |
Sisteminė raudonosios vilkligės gydymas
Gydymas priklauso nuo simptomų ir jų sunkumo. ... |
Dermatomiozito gydymas
Dermatomiozito diagnostika
Dermatomiozitas
Dermatomiozitas – tai sisteminė autoimuninė jungiamojo audinio liga, labiausiai pažeidžianti raumenis bei odą. ... |