Epilepsijos priepuoliai su motoriniais simptomais

Pagal tai, kokioje vietoje kilo neuroninė iškrova motorinėje žievės zonoje, židininio priepuolio metu tam tikroje kūno dalyje pastebimi motoriniai simptomai. Šis motorinis aktyvumas gali būti griežtai ribotas, plisti į gretimas motorines (kliniškai pasireiškia Džeksono maršu) ar kitas gretimas žievės sritis. Jeigu iškrova plinta į struktūras, atsakingas už sąmonės sutrikimą ir generalizuotus motorinius judesius, priepuolis generalizuojasi antriniu būdu. Priepuoliai su motoriniais simptomais sudaro trečdalį visų židininių priepuolių, o 2 proc. pacientų patiria “maršą”. Pagal klinikinę išraišką židininiai motoriniai priepuoliai skirstomi į kloninius, toninius, versinius, posturalinius ir fonatorinius. Kloniniai traukuliai kyla sensomotorinėje žievės zonoje, pasireiškia ritmiškais veido dalių ar galūnių trūkčiojimais ir tęsiasi 1-2 min. Priepuoliams su toniniais simptomais būdingas toninis vienos ar kelių galūnių raumenų įsitempimas. Manoma, kad jie kyla plačioje žievės zonoje, apima papildomas motorines ir premotorines žievės sritis. Versiniams priepuoliams būdingas toninis galvos ir akių raumenų įsitempimas, lemiantis galvos ir akių pasukimą, dažniausiai į priešingą pusę. Posturalinių priepuolių metu pastebimas toninis kūno, galvos ir kelių galūnių įsitempimas. Bilateraliniai toniniai judesiai stipriau pasireiškia proksimaliuosiuose raumenyse, palyginti su distaliniais. Fonatoriniai priepuoliai kyla pirminėje motorinėje, žemiau liežuvio ir lūpų srities (būdingi nutrūkstami garsai ar negebėjimas kalbėti), arba pridėtinėse motorinėse zonose (motorinė kalba nesutrinka).
Retkarčiais priepuoliui pasibaigus dėl neuronų hiperpoliarizacijos atsiranda traukulių metu “dalyvavusių” galūnių parezė, žinoma Todd’o paralyžiaus vardu, galinti tęstis nuo kelių min. iki keleto val.
Motorinius priepuolius reikia atskirti nuo neepilepsinių mioklonijų, tikų, tremoro, paroksizminės distonijos ir kinezigeninės choreoatetozės.

Kaip nejausti vienišumo sergant epilepsija?

Norint turėti draugų ir nebūti vienišam – svarbu pačiam ieškoti kontakto su kitais žmonėmis ir jį palaikyti – sėdint vienam užsidariusiam namuose, vargu ar įmanoma rasti pilnavertišką bendravimą su kitais. Izoliacija, kurią patiria sergantieji atsiranda ne tik dėl aplinkinių vengimo ir baimės bendrauti su sergančiuoju, bet nemaža dalimi ir dėl pačių sergančiųjų savęs uždarymo namuose.
Pyktis, kuris kyla sergančiajam gali turėti dvejopą reikšmę. Jeigu sergantysis iš pykčio ignoruos savo ligą, negers vaistų, vartos alkoholį, maištaus prieš artimuosius ir ligą – santykių su aplinkiniais sunkumai gilės ir vargu ar liga išsigandusi šio pykčio pabėgs. Jeigu pyktis ant likimo bus nukreiptas į artimuosius ir kitus žmones – toks elgesys tik gilins praraja Jūsų santykiuose ir didins Jūsų vienišumo ir izoliacijos jausmą. ...

Skaityti toliau