Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Židininiai sudėtingieji epilepsijos priepuoliai
Būdingas ŽSP bruožas yra sąmonės sutrikimas, dažnai lydimas automatizmų. Epilepsijos žodyne automatizmai apibrėžiami kaip daugiau ar mažiau koordinuotas adaptuotas (eupraktinis ar dispraktinis) nevalingas motorinis aktyvumas, kai priepuolio metu ar jam pasibaigus būna pritemusi sąmonė, būdinga epizodo amnezija. Automatizmai gali būti veiksmo, atliekamo iki priepuolio pradžios, tąsa arba pasireikšti nauju motoriniu aktyvumu, atsirandančiu sutrikus sąmonei. Dažniausiai stebimas fragmentiškas, primityvus, infantilus ar asocialus elgesys. Simptomų požiūriu automatizmai skirstomi į valgymo, kramtymo, rijimo; mimikrijas, išreiškiančias subjekto emocinę būklę (dažniausiai baimę) priepuolio metu; primityvius ar sudėtingus gestus; ambulatorinius automatizmus (nevalingą vaikščiojimą esant sutrikusiai sąmonei) ir verbalinius automatizmus. Priepuoliniai epilepsiniai automatizmai dažniausiai rodo automatinio elgesio atsipalaidavimą pritemus sąmonei. Jie gali pasireikšti ŽSP, absansų metu ir gali būti stereotipiniai arba kas kartą skirtingi, gali pasireikšti nuo pat priepuolio pradžios arba atsirasti jau priepuoliui prasidėjus. Kai kurie autoriai ŽSP skirsto į keturias grupes pagal pagrindines smegenų skiltis: smilkininius, kaktinius, momeninius ir pakaušinius.
Smilkininiai ŽSP yra dažniausiai pasitaikanti priepuolių rūšis suaugusiems žmonėms. Neretai jie yra refrakteriški gydymui VNE. Dažniausiai kyla mezialinėse smilkininėse struktūrose. Kliniškai pasireiškia trumpa visceraline aura, sąmonės sutrikimu, sustingusiu žvilgsniu ir išsiplėtusiais vyzdžiais. Būdingi oroalimentariniai automatizmai: čepsėjimas, kramtymas, dantų griežimas, rijimas. Ligonis gali tęsti pradėtą veiklą bei dalinai reaguoti į aplinką (reaktyvus automatizmas) arba atlikti neatitinkančius situacijos stereotipinius motorinius judesius, identiškus kiekvieno priepuolio metu. Automatizmai gali baigtis staiga arba tęstis popriepuoliniu periodu. Aiški popriepuolinė afazija pastebima priepuoliui kylant dominuojančio pusrutulio smilkininėje skiltyje.
Kaktinių ŽSP klinikai būdingi trumpi sudėtingi motoriniai, seksualiniai automatizmai, kartu ligonis skiria įvairius garsus (nuo elementaraus mykimo iki keikimosi), smarkiai pasikeičia jo nuotaika. Šie priepuoliai neretai pasireiškia serijomis, dažniau naktį, prasideda ir baigiasi staiga. Popriepuolinė dezorientacija nestipri.
Epilepsijos priepuoliai su psichiniais simptomais (aukštosios smegenų funkcijos sutrikimais)
Epilepsijos priepuoliai su autonominiais simptomais
Visceralinė aura aprašyta seniau nei prieš du šimtus metų dvasininkui, kuris prieš epilepsijos priepuolį jausdavo krūtinės skausmą ir vemdavo. ... |
Epilepsijos priepuoliai su regos simptomais
Epilepsijos priepuoliai su somatosensoriniais ir specifiniais sensoriniais simptomais
Šie priepuoliai skirstomi į somatosensorinius, vizualinius, klausos, uoslės, skonio, vertiginozinius. ... |
Epilepsijos priepuoliai su motoriniais simptomais
Pagal tai, kokioje vietoje kilo neuroninė iškrova motorinėje žievės zonoje, židininio priepuolio metu tam tikroje kūno dalyje pastebimi motoriniai simptomai. ... |
Kaip nejausti vienišumo sergant epilepsija?
Kaip lengviau gyventi sergant epilepsija?
Kas išgyvenama, kai artimasis serga epilepsija(II)?
Atsakomybė. ... |
Kas išgyvenama, kai artimasis serga epilepsija(I)?
Baimė netekti. ... |
Kokie psichologiniai motyvai būdingi sergantiems epilepsija? (II)
Įtampa, nerimas, baimė – jausmai, su kuriais išbūti labai nelengva. ... |
Kokie psichologiniai motyvai būdingi sergantiems epilepsija? (I)
Savarankiškumas. ... |
Epilepsija psichologiškai
Epilepsija – tai liga, kurią aplinkiniai mato ir jaučia labiau, negu patys sergantieji. ... |
Patarimai sergantiems epilepsija
Komplikacijos sergant epilepsija
Epilepsijos priepuolis gali komplikuotis epilepsine būkle – būsena, kai priepuoliai trunka ilgiau nei 30 minučių, ir ligonis tarp jų neatgauna sąmonės. ... |
Epilepsijos ligos eiga
Traukulinių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. ... |
Ar įmanoma integruotis į visuomenę, sergant epilepsija?
Taip. ... |
AR EPILEPSIJA SUKELIA PROTINĘ LIGĄ ARBA ELGESIO SUTRIKIMUS?
Epilepsija nėra psichikos liga. ... |
KOKIĄ ĮTAKĄ EPILEPSIJOS PRIEPUOLIO PRADŽIAI TURI IŠORINĖS APLINKYBĖS?
Dažniausiai priepuolį numatyti sunku. ... |
Lennox - Gastaut sindromas
Priepuoliai prasideda 3 - 5 metų amžiuje arba pakeičia spazmus. ... |
Jaunuolių miokloninė epilepsija
Prasideda paauglystėje kaip ir kai kurios kitos generalizuotos idiopatinės epilepsijos. ... |
Dažniausios epilepsijos formos
Yra keletas skirtingų epilepsijos formų priklausomai nuo priežasties ir nuo ištinkančių priepuolių rūšių. ... |
EEG reikšmė tiriant sergančiuosius epilepsija
• Patvirtina epilepsijos diagnozę. ... |
Epilepsijos gydymo principai pagyvenusiame amžiuje
Atsižvelgiant į pacientų fiziologinius ypatumus, reikėtų taikyti tik monoterapiją. ... |
Pagyvenusio amžiaus žmonių epilepsijos klinikos ir diagnostikos ypatumai
Pacientams, vyresniems nei 65 m. ... |
Epilepsijos paplitimas tarp pagyvenusio amžiaus žmonių
Epilepsijos paplitimas tarp pagyvenusio amžiaus žmonių bei pagrindinės ligą sukeliančios priežastys30 proc. ... |