Sloga, sinusitas
Nudegimai
Sąnarių ligos
Epilepsija
Autizmas
Autoimuninės ligos
Cukrinis diabetas
Gripas
Anemija
Vaikų ligos
Alzheimerio liga
Plaukų slinkimas
Spuogai
Nutukimas
Rūkymas
Depresija
Alergija
Nugaros skausmas
Nevaisingumas
Nusilpęs imunitetas
Kosulys, bronchinė astma
Gerklės skausmas
PMS, Menopauzė
Virškinimo problemos
Akių negalavimai
Prostatos ligos
Klausos problemos
Hemorojus
Nerimas, nervinė įtampa
Nemiga
Dantų skausmas
Ligų diagnostika
Įdomūs straipsniai
Epilepsijos ypatumai paauglystėje
Paaugliams brendimo laikotarpiu labai padažnėja generalizuotų toninių-kloninių priepuolių, tačiau dalinių (židininių) kompleksinių priepuolių nepadaugėja.
Gydytojai ryšį tarp brendimo ir epilepsijos pradžios nustatė anksčiau nei prieš šimtmetį. Brendimo laikotarpiu prasideda juvenilinė miokloninė epilepsija, o vaikų epilepsinė absencija ir gerybinė vaikystės epilepsija su centrotemporaliniais iškrūviais bręstant pamažu lengvėja.
Tyrime dalyvavo 26 paaugliai: 12 pasireiškė generalizuoti toniniai-kloniniai priepuoliai, 14 pasireiškė daliniai kompleksiniai priepuoliai. Brendimo pradžia buvo laikomas staigus augimo pagreitėjimas, pabaiga – nustojus augti. Vidutinis brendimo pradžios amžius buvo: mergaičių – 10,65 m., berniukų – 12,43 m. Priepuolių skaičius buvo nustatomas 3 m. iki brendimo pradžios, antraisiais ir penktaisiais brendimo metais ir 3 m. pasibaigus brendimui.
Tyrimas parodė, kad generalizuotų toninių-kloninių priepuolių labai padažnėdavo prasidėjus brendimui, bet taip pat labai suretėdavo pasibaigus greitam augimui. Priepuolių dažnumo skirtumas prieš brendimą ir brendimo metu buvo statistiškai reikšmingas (P<0,01).
Dalinių kompleksinių priepuolių dažnumo skirtumai įvairiais brendimo laikotarpiais nebuvo reikšmingi, todėl manoma, kad tokio tipo priepuoliai nepriklauso nuo pokyčių bręstant.
Bendras visų priepuolių dažnumas pasibaigus paauglystei buvo mažesnis nei prieš brendimą.
Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad bręstant vykstantys hormonų pokyčiai sumažina generalizuotų toninių-kloninių priepuolių, kai negalima nustatyti konkretaus smegenų pažeidimo, slenkstį, tačiau neturi įtakos smegenų pažeidimo sukeltiems priepuoliams (židininiams).
Moterų epilepsija. Medikų mokymas: svarba ir esama padėtis
Ką verta įsidėmėti sergant epilepsija?
Epilepsija gydoma 2–5 metus nuo paskutinio priepuolio. ... |
Epilepsijos atsparumas gydymui ir vaistai
Vaistų šalutiniai poveikiai, blogas jų toleravimas išlieka svarbia epilepsijos gydymo problema. ... |
Epilesija - kokia tai liga?
Epilepsija sudėtinga liga, nes gali atsirasti bet kam, bet kada, o priepuolį sergantiesiems dažniausiai numatyti itin sunku arba neįmanoma. ... |
Epilesijos priepuoliai
Sergant epilepsija, priepuoliai kartojasi, tačiau skiriasi ligos formos, ji gali būti židininė arba generalizuota. ... |
Epilepsija
Epilepsija, kaip liga, buvo žinoma jau senovėje. ... |
Epilepsijos ir migrenos gydymas
Epilepsija ir migrena yra iš esmės skirtingi sutrikimai, reikalaujantys reikšmingų skirtumų parenkant gydymą. ... |
Epilepsijos rizikos veiksniai
Epilepsijos, pirminių ir antrinių galvos skausmų rizikos veiksniai yra plačiai ištirti. ... |
Migrenos ir epilepsijos trigeriai
LEPS atvejais yra svarbu atskirti ligos rizikos veiksnius ir trigerius, sukeliančius priepuolį. ... |
Epilepsijos ir migrenos sutrikimų pasireiškimas kartu
Abu sutrikimai tam pačiam individui gali pasireikšti kartu. ... |
Epilepsijos ir migrenos epidemiologija
Nors epilepsija ir migrena yra dažni neurologiniai sutrikimai, vis dėlto migrena pasitaiko daug dažniau. ... |
Kas bendro tarp migrenos ir epilepsijos?
Tiek migrena, tiek epilepsija yra neurologiniai sutrikimai su jiems būdingais simptomų kompleksais. ... |
Epilepsija nėra protinė negalė
Nors epilepsija yra smegenų liga, dažniausia ji paveikia tik labai ribotą jų dalį, o kita smegenų dalis dirba normaliai. ... |
Ką reikia žinoti ape epilepsijos priepuolį?
Priepuolį patiriantis žmogus nespėja suvokti visko, kas vyksta, todėl negali jo apibūdinti. ... |
Sergant epilepsija būtina išsaugoti savarankiškumą
Kai kuriems žmonėms epilepsijos priepuolius sukelia mirganti šviesa, miego trūkumas, staigus žadinimas iš miego, alkoholis, nuovargis, stresas ir daugelis kitų veiksnių bei išorinių aplinkybių. ... |
Susirgti epilepsija rizikuojama visą gyvenimą
Epilepsija serga apie 1 proc. ... |
Sergant epilepsija būtina vystyti psichosocialinę reabilitaciją
Epilepsijos gydymo būdas
Svarbiausias epilepsijos gydymo būdas – vaistų, kurie sumažina nenormalų nervinių ląstelių jaudrumą ir leidžia smegenims normaliai funkcionuoti, vartojimas. ... |
Epilepsijos diagnostika (III)
Diagnozuojant epilepsiją labai svarbu atpažinti epilepsijos priepuolį ir nustatyti jo rūšį. ... |
Jaunuolių epilepsija
Jaunuolių miokloninės epilepsijos pradžia – paauglystėje. ... |
Vaikų epilepsija
Dažna, bet mažai žinoma |
Pirminiai smegenų navikai ir epielspija
Pacientams, kuriems išsivysto nedideli pirminiai smegenų augliai, židininiai epilepsijos priepuoliai dažniausiai yra pirmas patologijos simptomas. ... |
Magnetinio rezonanso tomografija sergant epilepsija
Apskritai visiems pacientams, kurie serga epilepsija, turėtų būti atlikta MRT. ... |
Kompiuterinės tomografijos svarba sergant epilepsija
Šiuolaikiniame epilepsijos neurovizualizavime KT yra pagalbinis tyrimo metodas. ... |
Neurovizualinių tyrimų svarba sergant epilepsija
Epilepsija ir epilepsiniai sindromai yra skirstomi į židininius ir generalizuotus. ... |