Vaistų parinkimas sergant eppilepsija

Vaistą stengiamasi parinkti pagal epilepsijos formą (arba sindromą), o jei tai sunku nustatyti – bent pagal epilepsijos priepuolio rūšis. Dėl to labai svarbu kuo tiksliau išsiaškinti priepuolių kliniką bei atlikti kokybišką EEG. Epilepsijos forma (ar sindromas) nustatoma atsižvelgiant į priepuolių rūšis, cirkadinį ritmą, pasireiškimo aplinkybes, dažnį, taip pat į EEG pakitimus, amžių ligos pradžioje, nervų sistemos raidą ar jos sutrikimo požymius, vaizdinių tyrimų rezultatus. Atskiroms epilepsijų formoms gydyti rekomenduojami skirtingi pirmosios, antrosios ar trečiosios eilės preparatai.
Valproinės rūgšties dariniai
Pastebėjus nepageidaujamą vaisto poveikį, būtina įvertinti jo pobūdį ir galimus pavojus bei individualiai spręsti, kaip poveikį koreguoti ir ar šiuo vaistu galima toliau gydyti. Jei nepageidaujamas poveikis priklauso nuo dozės, ją sumažinus, vaisto vartojimą galima tęsti, o dėl idiosinkrazinio poveikio vaisto vartojimą dažniausiai tenka nutraukti.
Gydymo negalima nutraukti staiga, nes gali atsinaujinti jau seniai kontroliuojami priepuoliai. Idiopatines epilepsijas siūloma gydyti ne trumpiau nei 2 metus, skaičiuojant nuo paskutiniojo priepuolio (išskyrus jaunuolių miokloninę epilepsiją, kuri gydoma visą jaunystės laikotarpį), simptomines – 3-5 metus. Gydyti baigiama po truputį (per keletą mėnesių), nes per greitai mažinant dozę labai padidėja priepuolio pasikartojimo rizika. Nutraukus gydymą, apie 70-75 proc. ligonių priepuoliai nebepasikartos. Deja, apie 20-25 proc. ligonių epilepsija sunkiai pagydoma. Tokiais atvejais tenka ieškoti optimalių vaistų derinių siekiant bent suretinti ar palengvinti priepuolius ir pagerinti vaiko socialinę raidą.

Vaikystėje pasireiškiančios epilepsijos formos

Vaikystėje pasireiškiančios epilepsijos formos, kurios priklauso nuo smegenų brandumo (Rolando epilepsija, kūdikių gerybinė mioklonijų epilepsija, vaikų absansų epilepsija), dažniausiai pasižymi gera prognoze ir todėl dažnai neskubama jų gydyti, jos gydomos palyginti trumpai ir neintensyviai. Čia sąlyginai galima būtų priskirti ir febrilinius traukulius, kurie lyg nėra laikomi epilepsija, bet jų patogenezinis mechanizmas artimas epilepsijos priepuoliui.
Mažiau palankia prognoze pasižymi simptominės epilepsijos. Jų priežastis gali būti struktūriniai galvos smegenų pažeidimai: displazijos, cistos, augliai, tuberozinė sklerozė, gliozė, ir pan., o greta neretai būna ir kitų neurologinių sutrikimų: kognityvinių funkcijų, motorikos, kalbos raidos, elgesio. ...

Skaityti toliau

Taktika po pirmojo epilepsijos priepuolio

Negydant ar netinkamai gydant epilepsiją, tolydžio didėja smegenų dirglumas, dažnėja epilepsijos pobūdžio iškrovos. ...

Skaityti toliau

Taktika po pirmojo epilepsijos priepuolio

Keletas nurodymų, kaip turėtų elgtis aplinkiniai prasidėjus epilepsijos priepuoliui:

• stengtis apsaugoti ligonį nuo sužeidimų - patogiai paguldyti, padėti ką nors minkšta po galva, atsegti apykaklę;
• nebandyti suvaržyti jo judesių;
• jei priepuolis ištiko pavojingoje vietoje (gatvėje), stengtis perkelti jį į mažiau pavojingą vietą;
• nieko nekišti į burną, neduoti gerti;
• būti šalia, kol priepuolis praeis, stebėti jo eigą;
• traukuliams nurimus, atsargiai paversti ligonį ant šono;
• jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei 5 min. ...

Skaityti toliau