Epilepsijos priežastys

Susideda iš atskirų skilčių bei vingių, kuriuose išsidėstę įvairūs centrai. Kai smegenys dirba normaliai, tarp jų ląstelių nuolatos pirmyn ir atgal keliauja elektros impulsai. Dėl to galime regėti, girdėti, jausti, judėti, įsiminti, suvokti, mąstyti, pažinti.
Epilepsinio priepuolio metu kurioje nors galvos smegenų dalyje ar net ir visose smegenyse įvyksta stipri elektros iškrova – impulsai tampa pernelyg stiprūs ir net nustelbia kitus, normalius smegenų impulsus. Tai lyg trumpas audros šuoras ramioje tėkmėje. Tuomet staiga sutrikdoma normali smegenų veikla, gali trumpam sutrikti sąmonė, atsirasti traukuliai, haliucinacijos, stiprūs jutimai, beprasmiai kūno judesiai, pakisti aplinkos suvokimas ir panašiai. Tuo metu žmogus negali savęs kontroliuoti, o po priepuolio dažnai neatsimena, kas vyko “audros” metu. Tarp priepuolių jis jaučiasi absoliučiai sveikas.

Kas sutrikdo tvarkingą smegenų veiklą? Maždaug trečdaliui sergančiųjų taip nutinka dėl smegenų nervinių ląstelių tvarkos sutrikdymo. Tai gali įvykti jei:
• Sutrinka smegenų vystymasis nėštumo metu, pavyzdžiui, dėl genetinių pakitimų, motinos apsinuodijimo, infekcijų, piktnaudžiavimo alkoholiu, sunkaus nukraujavimo ar dėl nežinomų priežasčių
• Gimdymo metu, jei pristinga deguonies ar išsilieja kraujas į smegenis
• Persergama encefalitu ar meningitu
• Smegenys sužeidžiamos sunkių galvos smegenų traumų metu (kraujavimas į smegenis, smegenų sutrenkimas).
• Kai yra progresuojančios smegenų ligos tame tarpe smegenų augliai.
• Įgimtos ligos, pavyzdžiui, tuberozinė sklerozė. Tai įgimta liga, pasireiškianti odos pakitimais (baltos ar rusvos dėmės, specifiniai bėrimą primenantys dariniai veide ir pan.), pažintiniais sutrikimais, epilepsija. Gali būti pažeidžiami ir inkstai, širdis, akys. Ligos požymiai atsiranda todėl, kad atskiruose organuose blogai vystosi ląstelių grupės, sudarydamos įvairaus dydžio sankaupas, lyg augliukus. Jei tokių sankaupų atsiranda smegenyse, gali prasidėti epilepsijos priepuoliai. Epilepsijos eiga priklauso nuo tų nenormalių ląstelių sankaupų gausumo, jų vietos. Įtarus tuberozinę sklerozę, reikia atlikti vaizdinius smegenų, inkstų, širdies raumens tyrimus, kai kuriuos iš jų - reguliariai, nes kartais augliukai linkę didėti ir gausėti.
Gydytojai stengiasi išsiaiškinti, kuri iš šių priežasčių sukelia priepuolius, nes tai gali padėti patikimiau spręsti apie gydymą ir pasveikimo galimybes. Nepaisant pačių naujausių tyrimų būdų, apie 2/3 vaikų priepuolių kilmės nepavyksta nustatyti. Nenustačius aiškios priežasties (t. y. struktūrinių pažeidimų galvos smegenyse), nereikėtų labai nusiminti. Priešingai - vadinamųjų idiopatinių epilepsijų metu dažniausiai nerandame tokios priežasties, bet daugelis šių formų turi gerą eigą. Pagaliau - kokia bebūtų priežastis, bet kokiu atveju gydymas būtinas, ir į tai svarbiausia sutelkti visą dėmesį.

Ar visi vaikų traukuliai yra epilepsijos ženklas?

Pirmasis epilepsijos priepuolis nebūtinai rodo ligos pradžią. Daugybė vaikų patiria vieną ar keletą priepuolių ankstyvoje vaikystėje, o lėtinė epilepsija jiems nesivysto.
Kai kurie vaikai patiria priepuolių, kurie nebūtinai yra epilepsijos išraiška, nors pagal savo atsiradimo mechanizmą (“elektrinė audra smegenyse”) ir yra epilepsiniai. Šie priepuoliai kyla tik tam tikromis aplinkybėmis, kai trumpam sutrinka sveikata. Kadangi tokie priepuoliai susiję tik su tam tikromis aplinkybėmis ir niekada nevyksta savaime, jie vadinami atsitiktiniais priepuoliais arba ūmiais simptominiais. ...

Skaityti toliau

Ar visi vaikų traukuliai yra epilepsijos ženklas?

Epilepsijos dažnis

Visoje Europoje apie 2 milijonai vaikų serga šia liga. ...

Skaityti toliau

Kaip gydoma epilepsija?

Epilesijos gydymo tikslas yra kontroliuoti priepuolius, taip gerinant ligonio gyvenimo kokybę. ...

Skaityti toliau

Kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus epilepsijos priepuoliui?

Pirmosios pagalbos suteikimas priklauso nuo to, kokios formos epilepsijos priepuolis. ...

Skaityti toliau

Kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus epilepsijos priepuoliui?

Kokia epilepsijos ligos eiga?

Ligos eiga labai priklauso nuo to, kokie epilepsiniai priepuoliai ištinka. ...

Skaityti toliau

Kokiais simptomais gali pasireikšti epilepsija?

Kokiais simptomais gali pasireikšti epilepsija? ...

Skaityti toliau

Kas sukelia epilepsija?

Epilepsijos atsiradimo kelių gali būti daug ir labai įvairių, tačiau tiksliai visi galimi būdai dar nėra nustatomi ir neretai ligoniui nenustatoma, kas jam sukėlė epilepsijos priepuolius. ...

Skaityti toliau

Epilepsijos medikamentinio gydymo alternatyva

Jei medikamentai nepadeda, turi būti svarstoma chirurginės intervencijos galimybė. ...

Skaityti toliau

Epilepsijos medikamentinio gydymo alternatyva

Epilepsija: dažniausi su nepalankia prognoze susiję vaistai

Dažniausiai minimi šie su nepalankia prognoze susiję veiksniai:
• organinis CNS pažeidimas,
• židininiai ar kelių rūšių priepuoliai,
• ankstyva ligos pradžia,
• didelis priepuolių skaičius iki gydymo pradžios,
• polinkis į ilgus priepuolius ir status epilepticus,
• nenormalus foninis ritmas bei generalizuoti paroksizminiai iškrūviai EEG. ...

Skaityti toliau

Epilepsija: dažniausi su nepalankia prognoze susiję vaistai

Vaistų parinkimas sergant eppilepsija

Vaistą stengiamasi parinkti pagal epilepsijos formą (arba sindromą), o jei tai sunku nustatyti – bent pagal epilepsijos priepuolio rūšis. ...

Skaityti toliau

Vaikystėje pasireiškiančios epilepsijos formos

Vaikystėje pasireiškiančios epilepsijos formos, kurios priklauso nuo smegenų brandumo (Rolando epilepsija, kūdikių gerybinė mioklonijų epilepsija, vaikų absansų epilepsija), dažniausiai pasižymi gera prognoze ir todėl dažnai neskubama jų gydyti, jos gydomos palyginti trumpai ir neintensyviai. ...

Skaityti toliau

Taktika po pirmojo epilepsijos priepuolio

Negydant ar netinkamai gydant epilepsiją, tolydžio didėja smegenų dirglumas, dažnėja epilepsijos pobūdžio iškrovos. ...

Skaityti toliau

Taktika po pirmojo epilepsijos priepuolio

Keletas nurodymų, kaip turėtų elgtis aplinkiniai prasidėjus epilepsijos priepuoliui:

• stengtis apsaugoti ligonį nuo sužeidimų - patogiai paguldyti, padėti ką nors minkšta po galva, atsegti apykaklę;
• nebandyti suvaržyti jo judesių;
• jei priepuolis ištiko pavojingoje vietoje (gatvėje), stengtis perkelti jį į mažiau pavojingą vietą;
• nieko nekišti į burną, neduoti gerti;
• būti šalia, kol priepuolis praeis, stebėti jo eigą;
• traukuliams nurimus, atsargiai paversti ligonį ant šono;
• jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei 5 min. ...

Skaityti toliau