Maždaug 5 procentai visų JAV vaikų, ir daugiau kaip 10 procentų visų suaugusiųjų turi alerginę reakciją į tai, ką jie valgo. Tipiški kaltininkai yra pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, sojos pupelės, riešutai, žuvis ir vėžiagyviai, taip pat ir krevetės. Reakcijos pasireiškia smulkiu bėrimu, sunkiu liežuvio ar gerklės patinimu, vėmimu ar viduriavimu, o kartais ir mirtimi.

Alergija maistui atsiranda tada, kai suvartojus tam tikrus produktus, dažniausiai turinčius daug baltymų, organizme atsiranda jų perteklius. Organizmo imuninė sistema bando greitai atsikratyti problemos naudojant tipinius imuninės sistemos pagalbininkus. Pirmieji požymiai paprastai yra padažnėjęs kvėpavimas ar švokštimas, dilgėlinė, bėrimas, egzema, arba lėtinė sloga. Daugiau dramatiški simptomai - veido patinimas ir kvėpavimo problemos ar sutrikęs širdies ritmas.

Kai diagnozuojama alergija maistui, svarbiausia susirasti kompetentingus mitybos specialistus, kurie galėtų jums atlikti reikiamus mitybos koregavimus. Be to, nepamirškite, kad reakcija į maistą ne visada būna alerginė. Štai keletas pavyzdžių kada gali pasireikšti negalavimai pavalgius tam tikro maisto:

•Maisto netoleravimas. Jis atsiranda žmonėms, kuriems trūksta tam tikrų cheminių virškinimo medžiagų ir kurie kenčia nuo neigiamo jų poveiki. Vienas iš labiausiai paplitusių pavyzdžių yra laktozės netoleravimas. Šių žmonių organizmas neturi virškinimo chemikalų, kurie suskaidytų pieno bakterijas.

•Reakcija į maisto priedus, pavyzdžiui, sulfitus ir MSG.

•Reakcija į gamtoje natūraliai esančias medžiagas kai kuriuose produktuose, pavyzdžiui tiramino sūriuose, phenylethylamino šokolade, kofeino kavoje, ir kai kurių alkoholinių gėrimų junginių.

•Maistu plintančios ligos.