Uždegiminiai procesai: kas juos sukelia ir kaip juos sumažinti?

Ūmūs uždegiminiai procesai yra labai svarbūs gijimo procese, ypač traumos ar su(si)žeidimo atvejais. Jie taip pat apsaugo nuo įvairių įsibrovėlių į mūsų organizmą ir yra svarbi įgimtos imuninės sistemos dalis. Ūmus uždegimas paprastai praeina per keletą dienų, kai žaizda ar kitas sužeidimas yra išgydomas ar pašalinama infekcija
Vis dėlto, užsitęsęs chroniškas uždegimas yra didelė problema, sukelianti įvairias ligas. Uždegiminių ligų pavadinimai paprastai baigiasi galūne -itas, pvz.: artritas (reumatoidinis), gastritas, pleutritas, mastitas, ir t. t., bet yra ir išimčių, tokių kaip astma.. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad chroniškas uždegimas per ilgą laiką susilpnina imuninę sistemą ir taip organizmas tampa pažeidžiamas infekcinėms ligoms, taip pat vėžiui. Esant vėžiui dažnai būna labai padidėję uždegiminių testų rodikliai. Chroniški uždegiminiai procesai taip pat padidina diabeto, Alzheimerio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Dažnai uždegimas siejamas su autoimuninėmis ligomis, ir tradicinė medicina teigia, kad imuninė sistema pradeda atakuoti savus audinius. Bet šis organizmo bandymas nužudyti save yra ne be priežasties. Ir, deja, tos priežastys dažnai ignoruojamos, ir gydomitik simptomai - uždegimas Simptomų gydymas sukelia daug pašalinių efektų ir žmogus tampa priklausomas nuo vaistų visą likusį gyvenimį. Taipogi dažnai prireikia vartoti dar daugiau ir kitokių vaistų, kurie gydo ankstesnių vaistų sukeltus simptomus.
Tarp kitko, nuo legaliai rinkoje esančių ar buvusių vaistų miršta tūkstančiai žmonių. Štai nuo gerai žinomo Vioxx vaisto mirė daugybė žmonių (bent 25 tūkst.). Nuo aspirino ir kitų nesteroidinių priešuždegiminių vaistų žmonės miršta kiekvienais metais, dar daugiau atsiduria ligoninėse.
Yra teorija, kad autoimuninės uždegiminės ligos atsiranda dėl audiniuose besislepiančių L-formos bakterijų, kurios nuo antibiotikų pakeičia formą ir tampa nematomos -daugelis testų jų neranda. Imuninė sistema atakuoja tas L-formos bakterijas - taip atakuojami savi audiniai. Tačiau ši teorija nėra tinkamai patikrinta ir ištirta.

Miastenija (I)

Miastenija – susirgimas, kuriam būdingas raumenų silpnumas ir jų patologiškas nuovargis. Toks raumeninio audinio nusilpimas labiausiai pasireiškia aktyvaus judėjimo metu arba gali būti užregistruotas tyrimo eigoje, raumenų susitraukimus sukeliant elektros srovei. Paralyžius, atsiradęs dėl nuovargio, pailsėjus išnyksta, todėl vertinamas kaip pseudoparalyžius (netikras paralyžius).
Miastenija paprastai atsiranda jauname amžiuje ir dažniau pasitaiko moterims. Menstruacijų metu ir nėštumo periode miasteniniai sutrikimai paprastai sustiprėja. ...

Sloga, sinusitas

Nudegimai

Sąnarių ligos

Epilepsija

Autizmas

Autoimuninės ligos

Širdies ligos

Cukrinis diabetas

Gripas

Anemija

Vėžys

Vaikų ligos

Alzheimerio liga

Plaukų slinkimas

Spuogai

Nutukimas

Rūkymas

Depresija

Alergija

Nugaros skausmas

Nevaisingumas

Nusilpęs imunitetas

Kosulys, bronchinė astma

Gerklės skausmas

PMS, Menopauzė

Virškinimo problemos

Akių negalavimai

Prostatos ligos

Klausos problemos

Hemorojus

Nerimas, nervinė įtampa

Nemiga

Dantų skausmas

Ligų diagnostika

Įdomūs straipsniai

Uždegiminiai procesai: kas juos sukelia ir kaip juos sumažinti?