SRV diagnozuojama remiantis skundais (pvz.: skausmas), simptomais (pvz.: temperatūra) ir įvairių tyrimų rezultatais. Amerikos Reumato Asociacijos gydytojai sudarė 11 kriterijų sąrašą, kuriais remiantis diagnozuojama SRV. Į šių kriterijų sąrašą įtraukti pagrindiniai požymiai, pasireiškiantys sergant SRV. SRV diagnozei pagrįsti turi būti teigiami bent 4 iš 11 kriterijų, nustatyti bet kuriuo ligos metu. Tačiau patyręs gydytojas gali diagnozuoti ligą ir radęs mažiau nei 4 kriterijus.
Kriterijai:
1)“Drugelio” bėrimas veido srityje. Tai yra raudonas bėrimas apimantis skruostus ir nosies
nugarėlę.
2) Foto jautrumas. Tai yra padidėjęs odos jautrumas saulės spinduliams. Dažniausiai pažeidžiamos rūbų nepridengtos kūno vietos.
3) Diskoidinis bėrimas būna žvyninis, pakilęs virš odos paviršiaus, monetos formos bėrimas
atsirandantis veido srityje, galvos plaukuotoje dalyje, ausų srityje, ant krūtinės ir rankų. Sugijus šiems pakitimams gali likti randai. Diskoidinis bėrimas dažniau pasitaiko juodos rasės žmonėms.
4) Gleivinių opos. Tai mažos žaizdelės atsirandančios burnoje ar nosyje. Jos paprastai
neskausmingos, tačiau opelės nosyje gali sukelti kraujavimą.
5) Daugumai vaikų sergančių SRV būdingas artritas. Atsiranda plaštakų, riešų, alkūnių, kelių ir
kitų sąnarių skausmai ir patinimai. Skausmas gali migruoti. Tai reiškia, kad skausmas pereina iš vieno sąnario į kitą. Skausmas gali pasireikšti tuose pačiuose skirtingų kūno pusių sąnariuose. SRV artritas nedeformuoja sąnarių.
6) Pleuritas, tai yra pleuros (plaučių apvalkalo) uždegimas. Perikarditas - perikardo (širdies
apvalkalo) uždegimas. Dėl šių švelnių audinių uždegimo gali pradėti kauptis skystis aplink širdį ar plaučius. Dėl pleurito gali atsirasti krūtinės skausmas, kuris sustiprėja kvėpuojant.
7) Beveik visiems vaikams sergantiems SRV pažeidžiami inkstai. Inkstų pažeidimas gali būti
įvairaus laipsnio: nuo labai lengvo iki labai sunkaus. Pradžioje inkstų pažeidimas gali būti
asimptominis ir nustatomas tik atliekant šlapimo tyrimą ir kraujo biocheminius tyrimus, kurie
parodo inkstų funkciją. Kai inkstai yra stipriai pažeisti, gali atsirasti kraujas šlapime, pėdų ir
blauzdų tinimas.
8) Centrinės nervų sistemos pakenkimas pasireiškia galvos skausmu, traukuliais ir
neuropsichiatrine manifestacija, pvz.: koncentracijos stoka ir atminties susilpnėjimu, nuotaikų kaita, depresija ir psichoze.
9) Kraujo ląstelių pažeidimas. Autoantikūnai puola kraujo ląsteles. Kai šis procesas paliečia
raudonuosius kraujo kūnelius arba eritrocitus (jie neša deguonį iš plaučių į kitus kūno organus) vystosi kraujo hemolizė ir gali išryškėti hemolizinė anemija. Šis procesas gali vystytis lėtai arba labai ūmiai.
Baltų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas – leukopenija - sergant SRV nepavojingas.
Trombocitų sumažėjimas vadinamas trombocitopenija. Trombocitopenijos metu gali prasidėti
kraujavimas iš įvairių organų, pvz.: virškinamojo trakto, šlapimą gaminančių organų, gimdos ar smegenų. Taip pat kraujuoja į poodį net nestipriai susižeidus.
10) Imunologinius sutrikimus parodo autoantikūnai randami kraujyje:
a) Anti-DNR antikūnai yra autoantikūnai, kurie veikia prieš ląstelių genetinę medžiagą. Jie
pirmiausiai randami sergant SRV. Šių antikūnų tyrimas turi būti kartojamas dažnai, nes jų kiekio didėjimas rodo SRV proceso paūmėjimą.
b) Anti- Sm antikūnai yra pavadinti mergaitės, kuriai pirmą kartą buvo rasti, vardu (Smith).
Šie antikūnai randami tik sergantiems SRV ir patvirtina SRV diagnozę.
c) Antifosfolipidiniai antikūnai
11) Antinukleariniai antikūnai (ANA) yra antikūnai, kurie veikia prieš ląstelės branduolį. Jie
randami beveik kiekvieno sergančio SRV kraujyje, tačiau šie antikūnai gali būti randami ir prie kitų ligų ar net sveikų vaikų kraujyje ( 5%).
Kuo svarbūs šie testai?
Laboratoriniai tyrimai padeda diagnozuoti SRV ir nurodo, kurie organai yra įtraukti į procesą.
Reguliarus kraujo ir šlapimo tyrimas padeda nustatyti ligos intensyvumą ir gydymo efektyvumą, vaistų toleravimą.