Randama daugiau nei 142000 naujų kolorektalinio vėžio atvejų kiekvienais metais. Liga apima 53000 vyrų ir moterų kasmet. Per pastaruosius 10 metų buvo pasiektos didelės gydymo galimybės pacientams, kuriems diagnozuotas gaubtinės žarnos vėžys. Kadangi vėžys prasideda nuo mažo auglio, kai jis yra nustatytas labai anksti jis gali būti pašalintas per kolonoskopiją. Jei vėžinis auglys išaugęs pernelyg didelis, kad būtų galima pašalinti per kolonoskopiją, gydymas vyksta daug sudėtingiau.

Kolorektalinio vėžio gydymo metodai grindžiami vėžio stadija, ir tokiais klausimais kaip amžius, kiti sveikatos sutrikimai, ir apskritai paciento natūra. Pirminio valymo operacijos dažniausiai atliekamos 3 etape. Laparoskopinė chirurgija sieja 1 ir 2 storosios žarnos vėžio etapus.

Tačiau yra aplinkybių, kuriose operacija negali būti patarta. Tai kartais atsitinka, kai pažengusi liga pasiekia III ir IV stadijas. Kai vaistai yra skirti kovai su vėžiu tai vadinama chemoterapija. Chemoterapija pagerina būklę asmenų, kurie turėjo chirurginę operaciją, siekiant pašalinti vėžį, tačiau žmonės tampa pažeidžiamesni atsižvelgiant į vėžio grįžimo prognozę. Chemoterapija taip pat gali būti naudojama ir be operacijos. Chemoterapija dažnai siūloma pacientams, sergantiems III stadijos storosios žarnos vėžiu.

III etapas apibūdinamas kaip plitimo etapas į vieną ar daugiau limfmazgių. Chemoterapija taip pat yra naudojama gydyti pacientams, sergantiems IV stadijos vėžiu. IV etapui būdingas išplitimas į kitus organus, pavyzdžiui, kepenis ar plaučius.

Chemoterapija turi esminių šalutinių poveikių. Šalutinis poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, kokie narkotikai yra vartojami, kokie chemoterapijos vaistai naudojami, kiek laiko gydymas trunka, taip pat amžius, kiti sveikatos sutrikimai ir apskritai individuali sveikata. Dažniausias šalutinis poveikis yra pykinimas ir vėmimas. Kiti galimi šalutiniai poveikiai yra burnos opos ir problemos su galūnėmis.

Kartais gydytojai gali rekomenduoti chemoterapiją (o gal ir spindulinį gydymą), jei chemoterapija (ir spindulinis gydymas) pakankamai sumažina navikų dydį ir skaičių, bei padaro chirurgiją perspektyvią. Nepaisant to, kad kraujo tyrimai nenaudojami diagnozuoti storosios žarnos vėžiui, nes šiuo metu ten nenaudojami jokie kraujo tyrimai, kurie yra pakankamai konkretūs, kad būtų naudingi diagnostikos tikslais. Vienas kraujo tyrimas kai kuriais atvejais naudingas ligos pasikartojimo atvejui.

Tyrimas, žinomas kaip CEA tyrimas, žiūri į karcinoembrioninio antigeno kiekį. Pacientų, sergančių kolorektaliniu vėžiu, procentas yra didelis žiūrint CEA tyrimo lygiu. Kai asmuo, kurio CEA lygis buvo aukštas, o prieš pradedant gydymą buvo normalus, CEA koncentracija po efektyvaus gydymo padidėjusi, tai gali būti ženklas ligos pasikartojimo.

Kiti tikrinimo metodai įtraukiant vaizdo studijas tokie kaip kompiuterinės tomografijos skenavimas ir rentgeno spinduliai, taip pat kiti kraujo tyrimai skirti patikrinti, ar dideli ligos nukrypimai (pavyzdžiui, problemos besivystančiose kepenyse - bendras plotas metastazių). Storosios žarnos vėžys gali būti mirtinas. Nustatyta anksti liga labai padidina šansus, kad gydymas įveiks vėžį. Be to, konsultuotas tinkamas gydymas, taip pat turi didelę reikšmę. Tuo atveju, jei gydytojas nesiūlo chemoterapijos individualiai, sergantiems III stadijos storosios žarnos vėžiu, pacientui padidės tikimybė jog vėžys sugrįš.

Negalima nusistatyti prieš gydytoją. Pasitarkite su juo apie patikrinimą dėl tiesiosios žarnos vėžio ir apie bet kokius simptomus arba klausimus, kurių jūs galite turėti. Jei gydytojas nepasiūlė atrankos tyrimo ir atmetė skundus dėl simptomų kuriuos jūs jautėte, ir jums vėliau buvo diagnozuotas gaubtinės žarnos vėžys, gydytojas nesugebėjo pasiūlyti tinkamo gydymo, turėtumėte pasikonsultuoti su medicinos aplaidumo advokatais, siekiant nustatyti, ar jūs galite reikalauti atsakomybės už laiku nepastebėtą ligą.