Kiekvienas patiria stresines situacijas tam tikrais gyvenimo momentais. Daugelis žmonių greitai atsigauna ir juda į priekį, o kiti linkę patirti gilią emocinę ir fizinę reakcijos, kuri trunka ilgus mėnesius ar metus.

Blogiausia gyvenimo patirtis yra ta, kuri susijusi šeimos narių mirtimi, ligomis ir kitais svarbiais gyvenimo pokyčiais. Depresija yra viena iš bendrųjų reakcijų.

Tiems, kuriems būdingos depresijos tendencijos, tai gali būti katastrofiška. Jų gyvenimas atrodo vis labiau beviltiškas ir atrodo, kad susigrąžinti jo neįmanoma. Kartais, depresija yra tokia gili, kad medicininės intervencijos yra būtinos. Kitais atvejais, emocinės paramos iš draugų ir šeimos pakanka ir tai lemia teigiamus rezultatus.

Kai kuriais atvejais atsiranda ir nematomų fizinių pokyčių rezultatas, stresas kai kada turi įtakos ir gyvybei. Tyrėjai sužinojo, kad stresas yra širdies ligų ir vėžio rizikos veiksnys.

Streso hormonai padidina kraujospūdį ir riebalų rūgštis kraujyje, kas galiausiai blokuoja arterijas. Apribojimas sukelia širdies dirbo sunkumą ir širdies ligos yra rezultatas.

Ilgalaikis stresas taip pat mažina imuninės sistemos hormoninius pokyčius, palieka kūno jautresnį infekcinėms ligoms. Tai nėra neįprasta, kad stresuojantys žmonės dažnai skundžiasi peršalimo ir kitomis ligomis. Susilpnėjęs kūnas taip pat yra mažiau pajėgus kovoti su vėžio ląstelėmis.
Tyrinėtojai sutinka, kad stresas gali pakenkti organizmui ir sukelti didelį ligų skaičių.

Žinoma, stresas taip pat turi didelį poveikį mūsų psichikai ir emocinėms būsenoms. Be to, kad tai gali sukelti depresiją, tai gali turėti didelį poveikį mūsų bendram pasitikėjimui ir savęs vertinimui. .

Kai kurie žmonės susikuria neracionalias baimes, pavyzdžiui, eiti į viešąsias vietas, valgyti restorane, paskaitų lankymą ar vairuoti transporto priemonę. Tai lengva pamatyti, kaip nepasitikėjimas savimi gali vaidinti svarbų vaidmenį depresijai ir nerimui.

Skyrybos yra puikiausias pavyzdys situacijos, kai gali sumažėti asmens pasitikėjimas savimi.

Net jei jūs inicijavot skyrybas, abejonės gali sukelti rūpesčių ir nerimo.

Kovoti su stresu gali būti sudėtinga, tačiau mokslininkai nustatė du prisitaikymo mechanizmus, kurie yra gana veiksmingi.

Norėdami išvengti streso,nerimo ir depresijos, galite nuspręsti reaguoti emociškai arba sprendžiant problemas. Nors problemų sprendimas yra geriausias ir efektyviausias pasirinkimas, žmonės kartais turi panaudoti abu metodus.

Reagavimas emociškai, jums gali pateikti būdų, kaip išvengti, pavyzdžiui, žiūrint televizorių ilgai arba rasti kitų išsiblaškymo būdų. Šis metodas leidžia išvengti emocinių sutrikimų, atsiranda emocinis saugumas.

Antrasis pasirinkimas. Naudokite savo problemų sprendimo įgūdžius. Užuot sutelkę dėmesį į savo emocijas, ieškokite sprendimų, kuriais būtų sumažintas sunkus atveju ir veiksmai turės įtakos.

Jei yra pavojus prarasti savo namus, darbą arba jūsų vyrą, ieškoti sprendimų, o ne tapkite emociškai nusiminusi. Jūs galite ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių, ieškoti šeimos ar pradėti ruoštis neišvengiamumui ir tikėtis kažko geresnio.

Kai kurie žmonės gali gauti daugiausia naudos, taikant visas galimybes. Tada, kai staigios krizės smūgis išnyks, jie galės rasti daugiau teigiamų ir produktyvių sprendimų.

Jausmai orientuota įveikti tik trumpalaikę metodiką, kuri leidžia jums sumažinti stresą ir padėti sau.