Priepuolį patiriantis žmogus nespėja suvokti visko, kas vyksta, todėl negali jo apibūdinti. ...

Kai kuriems žmonėms epilepsijos priepuolius sukelia mirganti šviesa, miego trūkumas, staigus žadinimas iš miego, alkoholis, nuovargis, stresas ir daugelis kitų veiksnių bei išorinių aplinkybių. ...

Epilepsija serga apie 1 proc. ...

Sergantieji epilepsija susiduria su daugybe apribojimų socialiniame gyvenime, kurie ne visada yra pagrįsti, tai: vairavimas, įsidarbinimas ar tam tikrų profesijų įgijimas, sportavimas, laisvalaikio planavimas, net mokyklos lankymas ir pan. ...

Svarbiausias epilepsijos gydymo būdas – vaistų, kurie sumažina nenormalų nervinių ląstelių jaudrumą ir leidžia smegenims normaliai funkcionuoti, vartojimas. ...

Diagnozuojant epilepsiją labai svarbu atpažinti epilepsijos priepuolį ir nustatyti jo rūšį. ...

Jaunuolių miokloninės epilepsijos pradžia – paauglystėje. ...

Dažna, bet mažai žinoma
Apie 2 mln. ...

Pacientams, kuriems išsivysto nedideli pirminiai smegenų augliai, židininiai epilepsijos priepuoliai dažniausiai yra pirmas patologijos simptomas. ...

Apskritai visiems pacientams, kurie serga epilepsija, turėtų būti atlikta MRT. ...

Šiuolaikiniame epilepsijos neurovizualizavime KT yra pagalbinis tyrimo metodas. ...

Epilepsija ir epilepsiniai sindromai yra skirstomi į židininius ir generalizuotus. ...

Epilepsija, prasidėjusi vėlesniame amžiuje, palieka gilų fizinį ir psichosocialinį pėdsaką žmogui. ...

VNE farmakodinamika ir farmakokinetika vyresniems žmonėms skiriasi nuo jaunesniųjų. ...

Gydymą vaistais nuo epilepsijos vyresnio amžiaus žmonės toleruoja gana gerai, 80 proc. ...

Didelį epilepsija sergančių pacientų savižudybių dažnį taip pat lemia psichosocialiniai veiksniai. ...

Vaistai nuo epilepsijos (VNE) ne vien tik slopina priepuolius ir mažina jų pasikartojimo riziką, bet taip pat daro įtaką nuotaikai, pažintinėms funkcijoms, taigi turi įtakos savižudybių rizikai. ...

Didesnį savižudybių dažnį epilepsija sergančiųjų grupėje aiškina keletas teorijų. ...

Savižudybė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių didesnį epilepsija sergančių pacientų mirtingumą. ...

Berniukas M. ...

Šiuo metu, nepaisant didelio epilepsijos gydymo progresavimo ir naujausių vaistų nuo epilepsijos tyrimų, daugeliui vaikų epilepsijos formų gydyti pirmiausia pasirenkami vaistai yra valproatai. ...

Toks išsamus tyrimas reikalingas todėl, kad epilepsija gydoma yra ilgai – metų metus, o pavieniais atvejais – net visą gyvenimą. ...

Diagnozuojant epilepsiją labai svarbu yra atpažinti epilepsijos priepuolį ir nustatyti jo rūšį. ...

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, epilepsijos paplitimas vaikų amžiuje svyruoja nuo 3,2 iki 8,8 vienam tūkst. ...

ŽSP yra dažniausia priepuolių rūšis – sudaro 42 proc. ...

Tai labiausiai intriguojanti priepuolių pasireiškimo forma, padedanti suvokti normalių kognityvinių procesų mechanizmą. ...

Visceralinė aura aprašyta seniau nei prieš du šimtus metų dvasininkui, kuris prieš epilepsijos priepuolį jausdavo krūtinės skausmą ir vemdavo. ...

Priepuoliai su regos simptomais priklauso regos haliucinacijos, įvairios pagal sudėtingumą – nuo šviesos mirksėjimų iki struktūrinių vizualinių haliucinacinių fenomenų (priklauso nuo to, ar kyla pirminiuose, ar asociaciniuose regos laukuose). ...

Šie priepuoliai skirstomi į somatosensorinius, vizualinius, klausos, uoslės, skonio, vertiginozinius. ...

Pagal tai, kokioje vietoje kilo neuroninė iškrova motorinėje žievės zonoje, židininio priepuolio metu tam tikroje kūno dalyje pastebimi motoriniai simptomai. ...

Norint turėti draugų ir nebūti vienišam – svarbu pačiam ieškoti kontakto su kitais žmonėmis ir jį palaikyti – sėdint vienam užsidariusiam namuose, vargu ar įmanoma rasti pilnavertišką bendravimą su kitais. ...

Sergantiesiems
Svarbu atsimerkti ir pažvelgti savo ligai į akis – su ja susipažinti – skaityti straipsnius, knygas, lankyti užsiėmimus, kalbėtis su savo gydytoju – sužinoti kuo daugiau informacijos apie savo ligą. ...

Atsakomybė. ...

Baimė netekti. ...

Įtampa, nerimas, baimė – jausmai, su kuriais išbūti labai nelengva. ...

Savarankiškumas. ...

Epilepsija – tai liga, kurią aplinkiniai mato ir jaučia labiau, negu patys sergantieji. ...

Kad išvengtumėte epilepsinio sindromo, nepiktnaudžiaukite alkoholiu ir kitais svaigalais, saugokitės galvos traumų, vartokite paskirtus kraujospūdį reguliuojančius vaistus, neignoruokite infekcinių ir kitų ligų. ...

Epilepsijos priepuolis gali komplikuotis epilepsine būkle – būsena, kai priepuoliai trunka ilgiau nei 30 minučių, ir ligonis tarp jų neatgauna sąmonės. ...

Traukulinių ir kitokių priepuolių klinikinė išraiška priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. ...

Taip. ...

Epilepsija nėra psichikos liga. ...

Dažniausiai priepuolį numatyti sunku. ...

Priepuoliai prasideda 3 - 5 metų amžiuje arba pakeičia spazmus. ...

Prasideda paauglystėje kaip ir kai kurios kitos generalizuotos idiopatinės epilepsijos. ...

Yra keletas skirtingų epilepsijos formų priklausomai nuo priežasties ir nuo ištinkančių priepuolių rūšių. ...

• Patvirtina epilepsijos diagnozę. ...

Atsižvelgiant į pacientų fiziologinius ypatumus, reikėtų taikyti tik monoterapiją. ...

Pacientams, vyresniems nei 65 m. ...

Epilepsijos paplitimas tarp pagyvenusio amžiaus žmonių bei pagrindinės ligą sukeliančios priežastys30 proc. ...

Epilepsijos gydymas pradedamas maža vaistų nuo traukulių doze. ...

Epilepsija apytikriai pasireiškia apie 0,4-1 proc. ...

Atspari gydymui epilepsija nustatoma, jei po dviejų mėnesių gydymo dviem vaistais epilepsijos priepuoliai vis dar kartojasi. ...

Šia liga gali susirgti bet kuris asmuo – bet kokio amžiaus, lyties, kilmės ar išsilavinimo. ...

Šiandien yra daug vaistų, padedančių koreguoti ligą ar visiškai pasveikti. ...

Pirmiausia ligonį turi konsultuoti neurologas, jo patiriami priepuoliai turi būti patikslinti reikiamais tyrimais, paskirtas tinkamas gydymas. ...

Jei įvyko priepuolis ir išnyko sąmonė, ligonis nukrito ant žemės, atsirado traukuliai, reikia pasistengti prilaikyti, prispausti kūną, kad traukulių metu ligonis nesusižalotų, atpalaiduoti rūbus, atsegti apykaklę. ...

Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti žmogų. ...

Daugeliui suaugusiųjų epilepsija prasideda dar vaikystėje. ...

Tik labai retai epilepsija tiesiogiai paveldima iš tėvų, tad paveldėtas polinkis retai vaidina itin svarbų vaidmenį šiai ligai išsivystyti. ...

Bet kokia žmogaus veikla - kalba, judesys, jutimai, klausa, rega, aplinkos suvokimas, atmintis ir daugybė kitų gebėjimų - įmanomi tik todėl, kad atskiros smegenų dalys vienaip ar kitaip geba analizuoti iš aplinkos gaunamą informaciją bei siųsti ją į kitas kūno arba smegenų dalis. ...

Įtariama, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis, kaip antai diarėja bei makšties grybeline infekcija, turi didesnę tikimybę susirgti epilepsija. ...

Daugelis žmonių nežino, kaip padėti epilepsijos priepuolio ištiktajam, tad ne veltui sergantieji baiminasi likti be pagalbos. ...

Priepuoliai gali pasireikšti ir akies trūkčiojimu. ...

Šios ligos gydymas ir valdymas susiję su normalaus gyvenimo būdo išlaikymu, visiška priepuolių kontrole ir kuo mažesniu šalutiniu vaistų poveikiu. ...

Epilepsijos pradžia vyresniame amžiuje nėra tiek specifiška, palyginti su jaunesniais pacientais. ...

Jei pirmas priepuolis įvyko vyresniame amžiuje, tai jo pasikartojimo tikimybė didesnė nei jaunesniems žmonėms. ...

Didžiojoje Britanijoje iš 11 mln. ...

Vyresniame amžiuje galimybė susirgti epilepsija yra santykinai didelė. ...

Švedijoje atlikto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti epilepsija sergančių pacientų savižudybių rizikos veiksnius. ...

Židininiai priepuoliai skirstomi į paprastuosius, sudėtinguosius (kompleksinius) ir antriniu būdu generalizuotus, kurie gali būti paprastojo arba sudėtingojo priepuolio tąsa (lentelė). ...

Šiuo metu neabejojama, kad epilepsijos priepuolius sukelia skirtingi mechanizmai, kad generalizuotų traukulių priepuolių patofiziologija yra kitokia nei generalizuotų absansų, paprastų židininių priepuolių – kitokia nei sudėtingųjų židininių. ...

Ar galima integruotis į visuomenę? ...

Dažnai epilepsija pasireiškia kaip smegenų pažeidimų pasekmė, pvz. ...

Norint visiems kartu gyventi visuomenėje, kurioje visiems yra vietos, svarbu vieni su kitais susipažinti. ...

Artimiesiems
Nors ir baisu leisti sergančiajam būti savarankiškam savo gyvenime, visgi turite dalintis su juo atsakomybe už jo gyvenimą. ...

Epilepsija gydoma specifiniais vaistais nuo epilepsijos nuolat, ilgai, kartais visą gyvenimą. ...

Kiekvieną ligonį, kuris patiria traukulių ar kitokius priepuolius, turi apžiūrėti neurologas. ...

Tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas. ...

Epilepsijos simptomai:
- Seilėtekis
- Sąmonės netekimas
- Orientacijos sutrikimas
- Galūnių trūkčiojimas
- Kūno dalių įsitempimas
- Kūno dalių trūkčiojimas
- Traukuliai veide ...

Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sustemos kilmės priepuoliai. ...

Jei traukuliai susiję su kita liga, būtina ligą diagnozuoti ir gydyti. ...

Didžiajai daliai sergančiųjų epilepsijos priepuoliai nutraukiami vartojant vaistus. ...

Skiriami atskiri epilepsijos sindromai (Rolando epilepsija, jaunuolių miokloninė epilepsija, Lennox-Gastaut sindromas, Rasmusseno sindromas ir kiti). ...

Kadangi atskiros smegenų sritys yra atsakingos už atskirų kūno dalių kontroliavimą, epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs. ...

Šiuolaikiniais tyrimo metodais apie 65-70% epilepsijų atvejais nenustatomas jokios specifinės priežasties. ...

Lėtinė smegenų liga, kuri pasireiškia pasikartojančiais traukuliais. ...

Epilepsiją lemia du veiksniai: “vidinis” polinkis bei “išorinis” arba “įgytas” postūmis. ...

Susideda iš atskirų skilčių bei vingių, kuriuose išsidėstę įvairūs centrai. ...

Pirmasis epilepsijos priepuolis nebūtinai rodo ligos pradžią. ...

Visoje Europoje apie 2 milijonai vaikų serga šia liga. ...

Epilesijos gydymo tikslas yra kontroliuoti priepuolius, taip gerinant ligonio gyvenimo kokybę. ...

Pirmosios pagalbos suteikimas priklauso nuo to, kokios formos epilepsijos priepuolis. ...

Ligos eiga labai priklauso nuo to, kokie epilepsiniai priepuoliai ištinka. ...

Kokiais simptomais gali pasireikšti epilepsija? ...

Epilepsijos atsiradimo kelių gali būti daug ir labai įvairių, tačiau tiksliai visi galimi būdai dar nėra nustatomi ir neretai ligoniui nenustatoma, kas jam sukėlė epilepsijos priepuolius. ...

Jei medikamentai nepadeda, turi būti svarstoma chirurginės intervencijos galimybė. ...

Dažniausiai minimi šie su nepalankia prognoze susiję veiksniai:
• organinis CNS pažeidimas,
• židininiai ar kelių rūšių priepuoliai,
• ankstyva ligos pradžia,
• didelis priepuolių skaičius iki gydymo pradžios,
• polinkis į ilgus priepuolius ir status epilepticus,
• nenormalus foninis ritmas bei generalizuoti paroksizminiai iškrūviai EEG. ...

Vaistą stengiamasi parinkti pagal epilepsijos formą (arba sindromą), o jei tai sunku nustatyti – bent pagal epilepsijos priepuolio rūšis. ...

Vaikystėje pasireiškiančios epilepsijos formos, kurios priklauso nuo smegenų brandumo (Rolando epilepsija, kūdikių gerybinė mioklonijų epilepsija, vaikų absansų epilepsija), dažniausiai pasižymi gera prognoze ir todėl dažnai neskubama jų gydyti, jos gydomos palyginti trumpai ir neintensyviai. ...

Negydant ar netinkamai gydant epilepsiją, tolydžio didėja smegenų dirglumas, dažnėja epilepsijos pobūdžio iškrovos. ...

• stengtis apsaugoti ligonį nuo sužeidimų - patogiai paguldyti, padėti ką nors minkšta po galva, atsegti apykaklę;
• nebandyti suvaržyti jo judesių;
• jei priepuolis ištiko pavojingoje vietoje (gatvėje), stengtis perkelti jį į mažiau pavojingą vietą;
• nieko nekišti į burną, neduoti gerti;
• būti šalia, kol priepuolis praeis, stebėti jo eigą;
• traukuliams nurimus, atsargiai paversti ligonį ant šono;
• jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei 5 min. ...

Atspari gydymui epilepsija nustatoma, jei po dviejų mėnesių gydymo dviem vaistais epilepsijos priepuoliai vis dar kartojasi. ...

Epilepsija gali turėti įtakos normaliam paauglio vystymuisi. ...

Brendimas pasunkina epilepsijos eigą
Paaugliams brendimo laikotarpiu labai padažnėja generalizuotų toninių-kloninių priepuolių, tačiau dalinių (židininių) kompleksinių priepuolių nepadaugėja. ...

1998 m. ...

Epilepsija gydoma 2–5 metus nuo paskutinio priepuolio. ...

Vaistų šalutiniai poveikiai, blogas jų toleravimas išlieka svarbia epilepsijos gydymo problema. ...

Epilepsija sudėtinga liga, nes gali atsirasti bet kam, bet kada, o priepuolį sergantiesiems dažniausiai numatyti itin sunku arba neįmanoma. ...

Sergant epilepsija, priepuoliai kartojasi, tačiau skiriasi ligos formos, ji gali būti židininė arba generalizuota. ...

Epilepsija, kaip liga, buvo žinoma jau senovėje. ...

Epilepsija ir migrena yra iš esmės skirtingi sutrikimai, reikalaujantys reikšmingų skirtumų parenkant gydymą. ...

Epilepsijos, pirminių ir antrinių galvos skausmų rizikos veiksniai yra plačiai ištirti. ...

LEPS atvejais yra svarbu atskirti ligos rizikos veiksnius ir trigerius, sukeliančius priepuolį. ...

Abu sutrikimai tam pačiam individui gali pasireikšti kartu. ...

Nors epilepsija ir migrena yra dažni neurologiniai sutrikimai, vis dėlto migrena pasitaiko daug dažniau. ...

Tiek migrena, tiek epilepsija yra neurologiniai sutrikimai su jiems būdingais simptomų kompleksais. ...

Nors epilepsija yra smegenų liga, dažniausia ji paveikia tik labai ribotą jų dalį, o kita smegenų dalis dirba normaliai. ...